Kaip įsirengti GŽ daržą?

Gegužės 7 d. nuo 11 val. VU botanikos sode Vingio parke vyks praktinis GŽ (gamtinės žemdirbystės) seminaras.

Tema: Nuo ko pradėti praktiškai

Įrenginėsime daržus pagal Gamtinės žemdirbystės praktiką.
Aiškinsimės įvairių kultūrų auginimo ypatumus, bendrus augalų mitybos principus ir dar daug naudingų dalykų.

Seminarą ves Gamtinės žemdirbystės pradininkas Lietuvoje Saulius Jasionis.

Vietų skaičius ribotas, tad prašome užsiregistruoti.
Seminaro kaina ir išsami informacija  tel.: +370 685 26840 arba e.paštu gerazemdirbyste@gmail.com

Seminaras truks iki vakaro. Pasiimkite ko nors užkąsti pietų pertraukai.

Praktinis seminaras vyks VU botanikos sode. Vingio parke. M.K. Čiurlionio g.110 (kaip rasti)

Susitinkame prie administracinio pastato ( plane nr. 2)

Valgytojai buriasi į bendruomenes ir ieško juos maitinsiančių ūkininkų

Panašu, kad valgytojų bendruomenių kūrimasis įgauna pagreitį. Vilniuje jau turime 2 bendruomenes, yra besidominčių iš Utenos ir Klaipėdos. Manau netrukus atsiras ir kituose miestuose – tai tik informacijos sklaidos klausimas.

Forumą SOL pintinėlės kūriau tik savo bendruomenei, bet dabar matau, kad teks įsileisti visus, norinčius susikurti bendruomenę savo mieste. Kai pradės formuotis valgytojų bendruomenės, atsiras ir jas norintys maitinti ūkininkai ir atvirkščiai – bendruomenė formuosis prie “vėliavą iškėlusio“ ūkininko.

Taigi, kviečiu visus neabejingus tikram maistui valgytojus ir gamtinę žemdirbystę puoselėjančius ūkininkus nesnausti – pavasaris jau prasidėjo!

Lietuva – zona be GMO!

Kviečiu visus sveiko proto žmones pasirašyti peticiją už Lietuvą be GMO!

Pasirašyti galima čia: Lietuva – zona be GMO!

Skonio mokykla

Vasario 9 d. 18:30

Restoranas “Jalta“

Skonio mokykla.

Skonio šaknys: apie gamtinę žemdirbystę ir kitus daržovių auginimo būdus (reikalinga išankstinė registracija).

Sol pintinėlės

Kas tai?

Tai asociacijos “Viva Sol“ iniciatyva pradėtos kurti valgytojų ir smulkių ūkininkų bendruomenės.

Kaip tai veikia?

Čia jau rašysiu konkrečiai apie savo ūkį ir valgytojus, nes variacijų gali būti labai daug.

Taigi:

• Skelbiu planuojamų auginti daržovių sąrašą. Jį rasite čia: daržas
• Valgytojai žymi savo pageidavimus bei pasiūlymus;
• Kovo pabaigoj darom bendrą susirinkimą, kur aptariam visas detales: pintinėlės sudėtį bei kainą, pristatymo vietą ir laiką, apmokėjimo etapus ir t.t.
• Sezonas prasideda, kai užauga pirmosios daržovės, apie gegužės vidurį;
• Kartą per savaitę surinktą derlių atvežu į sutartą vietą Vilniuje bei pakabinu sąrašėlį kiek ir ko yra pintinėlėje šį kartą;
• Susirinkę valgytojai patys pasidalina atvežtas gėrybes;
• Atsisveikinam iki kitos savaitės 🙂

Kiek trunka sezonas?

Planuoju, kad sezonas truks 30 savaičių.

Ką daryti, norint prisijungti prie valgytojų bendruomenės?

Registruokitės forume SOL pintinėlės.

Turite klausimų, kurie gali būti aktualūs ir kitiems?

Rašykite komentarus 🙂

Pagrindiniai principai, kurių laikosi gamtinė žemdirbystė:

1. Žemdirbystė gamtoje – tai dirvodaros procesas. Kultūriniai augalai – tik dalis dirvos gyvybės, jokiu būdu ne pagrindinė.

2. Jokio žemės dirbimo! Dirva neįdirbama niekaip, nekalbant jau apie perkasimą. Išimtis – dirvos gyventojai, kurie pagal savo gyvenimo būdą purena dirvą. Dirvai ir jos paklotei reikalinga ramybė, kad dirvos gyvybė galėtų vystytis be trikdymų.

3. Pagrindinė visų gyvų organizmų masės dalis ir pagrindinis augalų mitybos elementas – anglis. Gamtinė žemdirbystė ypatingai rūpinasi, kad anglies apykaita vyktų auginamų augalų naudai. Tuo tikslu dirvos paviršius dengiamas paklote – mulčiuojamas (ne dėl drėgmės palaikymo ir ne dėl “piktžolių” susilpninimo – tai šalutiniai efektai) negyva augaline organika. Bakterijos ir grybeliai, skaidantys organiką, išskiria į dirvą anglies dvideginį, kuris, būdamas sunkesnis už orą, leidžiasi į dirvą, tirpsta vandenyje ir atitenka augalams.

4. Antras pagal svarbumą mitybos elementas – azotas. Azotas dirvoje sulaikomas ne azotą fiksuojančių bakterijų (tai labai daug energijos reikalaujantis procesas), o dirvos organizmų baltymuose. Esant tinkamoms sąlygoms, pastovi dirvos organizmų masė užtikrina azoto apykaitą ir jo tiekimą augalams reikamais kiekiais.

5. Dirvos derlingumas – tai ne maistinių medžiagų kiekis joje, o jos biologinis aktyvumas, biodinaminis organikos fermentavimo procesas. Ne paslaptis, kad pati didžiausia augmenijos masė užauga pusiaujyje, pačiuose skurdžiausiuose dirvožemiuose. Ten dirvoje beveik nėra maisto medžiagų, negyva organika dėl idealių sąlygų perdirbama iš karto ir maisto medžiagas iš karto įsisavina gyvi organizmai, tame tarpe ir augalai. Tokiu būdu augalų augimas priklauso ne nuo dirvoje esančių maisto medžiagų kiekio ir sudėties, o nuo dirvos gyvybės aktyvumo ir sąlygų tam. Humusas derlingume vaidina antraeilį vaidmenį – tai tik “konservai”, kas liko nesunaudota ir padėta “juodai dienai”.

6. Visos sodo – daržo gyvybės pagrindas – mikroorganizmai. Mikroorganizmai sudaro pagrindinę pasaulinės gyvybės biomasės dalį ir beveik visą biologinę įvairovę. Mūsų pasaulis – tai mikrobų karalystė, kur jie diktuoja savo sąlygas visiems kitiems gyviems organizmams. Todėl sode jiems skiriamas ypatingas dėmesys. Sąlygos naudingų mikroorganizmų klestėjimui: optimali drėgmė, deguonis ir maistas. Tokios sąlygos pasiekiamos pakankamu organinio mulčio kiekiu dirvos paviršiuje. Po mulčiu visada optimaliai drėgna, laisvai patenka oras, mulčias – maistas mikroorganizmams. Pagrindinė sodininko užduotis – didelė mikroorganizmų biomasė ir didelė įvairovė sode. Augalų derlingumas – šalutinis efektas, gaunamas teisingai “auginant” dirvą.

7. Saulės energija turi būti panaudojama maksimaliai. Jos pagalba augalai kuria gliukozę – pagrindinį energijos šaltinį visiems gyvybiniams procesams, t.y. visai gyvybei. Idealiam sode- darže visas dirvos paviršius turi būti padengtas žaliais lapais. Tai pasiekiama tankai sodinant augalus, derinant skirtingas rūšis, panaudojant laisvai augančias “piktžoles”.

8. “Piktžolės” gamtinės žemdirbystės požiūriu – tai gerieji kaimynai, kurie taip pat dalyvauja dirvos gyvenime, kaip ir kultūriniai augalai. Jos atlieka daug funkcijų. Štai kai kurios: giliašaknės žolės papildo viršutinius dirvos sluoksnius mineralais; plačialapės žolės neleidžia susidaryti velėnai sode; visos žolės kaupia saulės energiją ir tampa maistu augalams bei dirvos organizmams; skirtingos žolės kaupia skirtingas medžiagas, ko pasėkoje kultūriniai augalai ir kiti organizmai gauna įvairesnį maistą; aukštos žolės saugo kai kuriuos kultūrinius augalus nuo vėlyvų šalnų; kai kurios žolės saugo kaimyninius augalus nuo “kenkėjų”, vienos dėl savo išskiriamų medžiagų, kitos būdamos skanesnės; daug žolių – valgomos; kurdamos bioįvairovę, žolės stabilizuoja sodo ekosistemą, sodas tampa sveikesnis, jame nebūna “kenkėjų” antplūdžių;… ir t.t. Iš tikrųjų, paskutiniai stebėjimai rodo, kad “piktžolės” nusipelnė labai didelės pagarbos…

9. Biologinė įvairovė- sodo sveikatos pagrindas. Bioįvairovės kūrime dalyvauja kuo daugiau augalų ir gyvūnų rūšių, galinčių gyventi esamomis sąlygomis. Bet mūsų situacijoje ne augalai ir gyvūnai kaip individai yra sistemos pagrindas. Sistemos pagrindas yra jų tarpusavio ryšiai. Kuo daugiau šių ryšių, kuo jie įvairesni – tuo atsparesnė, gyvybingesnė sistema. Jeigu mes paprasčiausiai pasodinsim didelį augalų rūšių kiekį – negausim norimo rezultato, viskas turi būti tarpusavyje susieta, kiekviena sistemos dalis turi atlikti kuo daugiau funkcijų ir kiekviena funkcija turi veikti kuo daugiau sistemos dalių.

10. Vaisių ir daržovių kokybę kuria ne patys augalai, o visa ekosistema. Augalai nėra savarankiški organizmai, kiekvienas augalas, kaip ir bet kuri kita gyvybės forma – tai tik simbiotinės bendruomenės dalis. Įvairūs simbiontai gyvena ne tik dirvoje, prie šaknų ir šaknyse, bet ir visuose paties augalo audiniuose. Beveik visos biologiškai aktyvios medžiagos- mikrobinės ir grybinės kilmės. Kuo geresnės gyvenimo sąlygos simbiontams – tuo geresnė vaisių kokybė, tuo daugiau juose sukaupiama reikalingų medžiagų. Simbiontai (mikroorganizmai ir grybai) – ne tik kokybės kūrėjai, bet tiesiogine prasme- augalų gyvenimo pagrindas. Be jų augalai negali pilnavertiškai maitintis, derėti, būti sveiki. Todėl sodininkas turi sukurti visas būtinas sąlygas gyvų organizmų bendruomenės klestėjimui.

11. Skirtingai nuo kitų “ekologiškų” krypčių, gamtinė žemdirbystė nenaudoja kompostavimo krūvose ar talpose, nes toks organikos naudojimo būdas – nepateisinamas energijos švaistymas, išsiskyręs anglies dvideginis išsisklaido ore. O anglies dvideginis – pagrindinis augalų maistas. Geras “kompostavimas” vyksta natūraliu būdu, prie augalų šaknų, tik tokiu – biodinaminiu būdu augalai gauna subalansuotą mitybą.

12. Mūsų technologijose naudojami giliašakniai augalai, tiek sumedėję, tiek žoliniai. Jie praturtina dirvą mineralinėmis medžiagomis, kurių trūksta visose anksčiau dirbamose dirvose, o to pasėkoje ir kultivuojamiems augalams. Augalai su gilia šaknų sistema pakelia mineralines medžiagas iš gilesnių dirvos sluoksnių ir su nuokritomis šios medžiagos patenka ant dirvos paviršiaus.

13. Gamtinėje žemdirbystėje nėra kovos su augalų ligomis, nėra ligų profilaktikos, nes nėra ir pačių ligų. Sveikoje sistemoje nusistovi mikroorganizmų pusiausvyra, tampa neįmanomas kokios nors patogeninės rūšies perteklinis išplitimas, o augalai, biodinamiškai maitindamiesi, tampa pilnaverčiais ir tvirtais.

Mūsų žemdirbystės kryptyje svarbiausia – kokybė. Mes mažai kreipiam dėmesio į transportabilumą ir kitas komercines vaisių savybes, jeigu jos pasiekiamos kokybės sąskaita. Tikslas – auginti sode vaisius, kokybe nenusileidžiančius natūraliems, augantiems laukinėje gamtoje. Tai pasiekiama sukuriant sąlygas visiems organizmams, dalyvaujantiems kuriant vaisių kokybę.

Šaltinis:

http://gerazemdirbyste.lt/

Bendruomenės palaikomas ūkis

Kas tai?

Bendruomenės palaikomo ūkio (BPŪ, CSA angl.) iniciatyva prasidėjo 1960 m. Vokietijoje, Šveicarijoje ir Japonijoje kaip augančių problemų dėl maisto saugumo ir žemdirbystei tinkamos žemės urbanizacijos sprendimas. Bendruomenės Europoje pradėjo kurti kooperatyvus, remti ūkininkus, kurie socialiai atsakingai augintų ekologišką maistą. Europoje tokios žemdirbystės ideologinis pagrindas – Rudolf Steiner idėjos apie biodinaminę žemdirbystę. Panašiu metu susrūpinusios savo kūdikių mityba motinos Japonijoje 1965 m. pradėjo analogišką judėjimą teikei (提携). Vis tik plačiausiai idėja paplito JAV: nuo 1984 pradėjo veikti pirmasis toks ūkis, kurį įkūrė vokiečių biodinaminio ūkio puoselėtojas ūkininkas su bendraminčiais New Hempšire. Šiuo metu Šiaurės Amerikoje yra daugiau nei 13,000 BPŪ.

Esminės idėjos

Lietuvoje BPŪ siekia išauginti aukščiausios kokybės produkciją pagal gamtinės žemdirbystės principus, skirtą vietinei bendruomenei, dalinantis su valgytojais ūkininkavimo riziką.

Toks ūkininkavimo būdas užtikrina stipresnius nei įprasta bei kokybiškai kitokius gamintojo – valgytojo ryšius. Ūkio produkcijos valgytojai labai aktyviai dalyvauja auginimo bei platinimo procesuose: ūkiai platina savo naujienlaiškius, receptus, organizuoja apsilankymus ūkiuose, ūkio talkas, renginius ir pan. Artimo augintojo ir valgytojo ryšio privalumai yra ypatingas produkcijos šviežumas, kokybė, aplinką tausojančios žemdirbystės plėtra, žinių kaip ir iš kur atsiranda tikras maistas sklaida. Ekonominis ūkininkavimo pagrindas – valgytojų išankstinis prisidėjimas prie viso ūkio metinio biudžeto. Nors tokia idėja turi daug atmainų, vis tik esminis principas išlieka – valgytojas iš anksto sumoka tam tikrą ūkio biudžeto dalį ir sezono metu gauna ūkio išauginto derliaus dalį.

Kaip tai veikia?

Esminiai BPŪ veiklos principai yra tokie:

• aiškus, išankstinis viso sezono ūkio biudžetas konkrečiam asortimentui išauginti per konkretų savaičių skaičių;
• bendra kainodaros sistema, pagal kurią augintojas ir valgytojas sutaria dėl tiekiamos produkcijos kiekių pagal viso sezono ūkio biudžetą;
• susitarimas dėl nederliaus ir “viršderliaus“ pasidalijimo, reiškiantis, kad valgytojas prisiima ir su sezoninėmis kliūtimis (kruša, lliūtys, šalnos ir pan.) susijusią riziką.

Konkretus pavyzdys

Dainuojančių varlių ūkis (Singing frog farm) Kalifornijoje, JAV daržoves, vaisius, kiaušinius, gėles savo valgytojams tiekia 28 savaites per metus nuo gegužės vidurio iki lapkričio vidurio. Ūkio gėrybių pintinėlių kaina (asmeniui/porai) – 21,25 JAV dolerio per savaitę arba 595 JAV dolerių per metus, papildomai kainuoja pristatymas. Mokestis ūkiui sumokamas per du kartus: pusė iki gegužės 1 d., kita pusė iki rugpjūčio 18 d., iki vasario sumokamas 50 dolerių avansas. Gerybių pintinėlės pristatomos į konkrečia vietą mieste arba atsiimamos ūkyje. Pintinėlių turinį sudaro nuo 8 iki 12 rūšių produktų.

Kur rasti BPŪ Lietuvoje?

Čia renkasi augintojų ir valgytojų bendruomenės: SOL pintinėlės

Informacija augintojams ir valgytojams

Klausimai aptartini prieš sezono pradžią:

• nuo kada iki kada trunka sezonas;
• kokie produktai įeis į pintinėlės sudėtį;
• kiek rūšių per vieną kartą bus gėrybių pintinėlėje;
• kokia tvarka mokama pintinėlių prenumerata;
• kaip bus atsiimama gėrybių pintinėlė (vieta, tara, laikas);
• kaip bus nustatomas gėrybių kiekis per vieną kartą (sezoninio biudžeto aptarimas).

Šaltiniai:

http://www.vivasol.lt

http://en.wikipedia.org/wiki/Community-supported_agriculture

http://www.singingfrogsfarm.com/Site/Home.html